Vytautas...Jis išėjo, kad sugrįžtų į rasotą pušų girią ir pažvelgtų į mus mažo balto paukščio akimis...
.....................................................................
Kai ryto paukščiai dangų palies,
Palies medžius, rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs,
Nenusigąsk - tai aš.
Kai iš dangaus staiga nelauktas,
Nors visą dieną saulė švietė,
Pradės lietus tau veidą glostyt,
Nenusigąsk - tai aš.
Kai vakare už ievų girios
Išgirsi vaikštant paukštį mažą
Ir jo akis tu pamatysi,
Nenusigąsk - tai aš.
.....................................................................žymės: in memoriam, Vytautas Kernagis